Falceto pratimai ir pasažai pop dainavimui
· 4 min. skaitymo
Lengvas, oringas pop dainavimas remiasi trimis susijusiais įgūdžiais: švariu perėjimu į falcetą, o ne įlūžimu į jį, greitu ir tiksliu judėjimu pentatoniniais pasažais ir frazės nešimu per daugiau oro, nei iš pradžių atrodo patogu. Nė vienas iš jų pats savaime nėra sunkus. Stilių išskirtiniu daro tai, kad visus tris atlieki taip, jog pastangos nesimato.
Tai praktinis vadovas: ką treniruoti, kokia tvarka ir kurie konkretūs pratimai lavina kiekvieną dalį.
Trys įgūdžiai, nuo kurių priklauso šis skambesys
Lengvas pop skambesys teikia pirmenybę oringam viršui, o ne galingam, greitam ir švariam pentatoniniam judėjimui, o ne ilgam beltingui, ir frazavimui, besitęsiančiam per visą eilutę, o ne skaidomam į trumpus pliūpsnius. Nieko iš to nereikia jėgos. Veikiau atvirkščiai: jėga prieštarauja – stumiamas falcetas skamba įtemptai, o ne lengvai, o skubamas pasažas skamba nevykusiai, o ne greitai.
Toliau pateikti pratimai kiekvieną dalį ugdo atskirai, o tik paskui prašo juos sujungti.
Perėjimas: tavo įėjimas į falcetą
Dauguma dainininkų, kurie „negali falceto“, iš tikrųjų gali, bet tik įlūždami į jį, o ne švariai perėję. Pratimas Perėjimas į falcetą 1-8-1 su „u“ išskiria būtent tą perėjimą: pradedi žema nata įprastu balsu, peršoki visą oktavą į lengvą falcetą ir grįžti žemyn. Kadangi tai oktavos šuolis, o ne laipsniškas kilimas, nėra dviprasmiškos vidurinės zonos, kurioje balsas turi nuspręsti, ką daryti; tai arba krūtinės balsas, arba falcetas, švariai.
Kai šuolis jau patikimas, Falcetas: ilgas aukštas „u“ prašo likti ten, aukštai. Tai ilgai laikoma nata virš tavo įprasto krūtinės diapazono, laikoma tolygiai su oringu „u“. Čia dauguma pradedančiųjų atranda, kad falcetui reikia mažesnio oro slėgio, nei jie įpratę duoti natai, o ne didesnio; jei aukštis svyruoja ar krenta, sumažink kvėpavimą, o ne spausk stipriau. Jei nori išskirti tą vieną natą už pratimo ribų ir tiesiog žiūrėti, kaip ji nusistovi, derintuvas gyvai rodo natos pavadinimą, centų nuokrypį ir gyvą pėdsaką, o fone nevyksta jokio pratimo.
Pentatoninių pasažų kūrimas
Pop pasažai beveik visada kuriami iš penkių natų pentatoninės gamos, o ne iš pilnos septynių natų gamos, ir tai viena iš priežasčių, kodėl jie skamba sklandžiai, o ne „klasiškai“. Pustoniais skaičiuojant, mažorinės pentatonikos raštas yra 0-2-4-7-9: jokių gretimų pustonių, todėl per ją lengva judėti greitai.
Pradėk nuo Pentatoninio pasažo žemyn: nuo rašto viršaus greitas nusileidimas pentatonine gama iki apačios. Tai dažniausia pop pasažų forma, ir ją verta pertreniruoti lėtai prieš greitinant, nes tikslumas lėtu tempu leidžia vėliau pasiekti tikslumą dideliu greičiu. Tada Pentatoninis pasažas aukštyn apverčia kryptį ir baigiasi laikoma nata viršuje, o tai arčiau to, kaip pasažas paprastai išsisprendžia tikroje frazėje: kaip įžanga į natą, kurią paskui laikai.
Abu pratimai žingsnis po žingsnio kyla per tavo išsaugotą diapazoną ir grįžta žemyn, todėl pasažai lieka tame, ką gali patogiai pasiekti, net kai pratimas eina toliau.
Ornamentų ir frazavimo pridėjimas
Kai tiesus pasažas jau jaučiasi patogiai, mažyčiai ornamentai daro jį panašų į sąmoningą frazės dalį, o ne į gamos pratimą. Grupetas 5-6-5-3-1 – penkių natų forma ir klasikinis pop ornamentas eilutės pabaigoje: greita viršutinė gretima nata prieš nusistovint. Treniruok jį pakankamai lėtai, kad kiekviena nata būtų atskira, prieš bandydamas, kad skambėtų nuoširdžiai nerūpestingai; grupetas, kuris iš tikrųjų yra keturi atskiri aukščiai, skamba kur kas natūraliau nei tas, kuris susilieja į vieną slydimą.
Ilgos frazės ir oro pritrūkimas
Kita šio skambesio pusė – laikyti frazę kartu per daugiau natų, nei paprastai leidžia vienas patogus įkvėpimas. Ilga frazė vienu įkvėpimu (12 s) – tai vienuolika legato natų vienu įkvėpimu, maždaug dvylika sekundžių. Tai ilgiau nei daugumoje atsitiktinio dainavimo ir taip ir turi būti: pop baladžių frazės kartais dar ilgesnės.
Čia problema ne tai, kad oro tiesiog pritrūksta; tai netolygus oro leidimas, todėl paskutinės dvi ar trys natos paskubinamos ar nukrypsta žemyn, nes jų nebeturi kas palaikyti. Jei taip nutinka, sprendimas dažniausiai ne „giliau įkvėpti“, o mažiau oro išleisti ankstesnėms natoms, kad kažkas liktų pabaigai. Tai kontrolės, o ne plaučių talpos problema, ir ji gerėja kartojant būtent šį pratimą labiau nei atskirais kvėpavimo pratimais.
Ką rezultatas pasako ir ko nepasako
Kiekviena nata kiekviename čia esančiame pratime vertinama pagal tikslinį aukštį su žaliu, geltonu ar raudonu rezultatu ir įvertinimu, pavyzdžiui, per žemai, per aukštai ar nestabiliai, kaip ir visur kitur programoje. Falceto ir slydimo pratimai, kaip perėjimas ir pasažai, naudoja platesnę toleranciją nei paprasta išlaikoma nata, nes slystantis aukštis iš prigimties mažiau tikslus nei laikomas, ir rezultatas tai įskaito.
Ko rezultatas negali pasakyti – ar tavo falcetas skamba oringai kontroliuojamai, ar tik dusliai ir silpnai, ar pasažas skamba muzikaliai, o ne mechaniškai. Tai klausymo sprendimas, o jam skirtas įmontuotas pakartotinis atkūrimas po kiekvieno pratimo: jis paleidžia tavo įrašą kartu su pianinu ir pianino ritiniu. Aukščio tikslumas ir gerai skambantis įrašas – ne tas pats; naudok rezultatą aukščiui taisyti, o savo ausis klausydamas įrašo – visam kitam.
Kur eiti toliau
Jei oras baigiasi gerokai anksčiau nei dvyliktą ilgos frazės pratimo sekundę, verta kelias sesijas atskirai paskirti straipsniui kvėpavimo atrama: šnypštimo testas ir 4 pratimai. Jei nori daugiau pentatoninės medžiagos, kai šie pratimai jau tvirti, pentatoniniai pasažai žingsnis po žingsnio eina toliau į greitesnes ir įvairesnes pasažų formas. O jei tavo balsas linkęs į stipresnį, galingesnį viršų, o ne lengvą, mišraus balso pratimai lavina stilių, kurio šio straipsnio perėjimo pratimas sąmoningai vengia.
Dauguma falceto problemų pasirodo esančios perėjimo, o ne falceto problemos, todėl pirmiausia išbandyk būtent jį programoje. Programa „Kelias: Pop (pasažai ir falcetas)“ sudeda šiuos pratimus į eilę.